foto1 foto2 foto3 foto4 foto5


Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija

Pamaldų laikas


Antradieniais - penktadieniais - 9.00 val.

Šeštadieniais - 11.00 val.

Sekmadieniais - 11.00 val.

 

Eilinis laikas

Rugsėjo 27 d. XXVI eilinis sekmadienis
Šv. Mišios - 11 val.


Popiežiaus intencija - kad nebūtų grobstomi Žemės ištekliai, kad būtų teisingai ir pagarbiai jais dalijamasi 

Šv. Mišių užsakymas

Šv. Mišias galite užsakyti gyvai, telefonu ar el.paštu

Užsakant Mišias, auką galima pervesti ir į parapijos sąskaitą (LT26 7044 0600 0793 4715, AB SEB bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant datą ir artimųjų vardus už kuriuos norima, kad kunigas paaukotų šv. Mišias.

 

Lankytojai

243250
ŠiandienŠiandien188
Šią savaitęŠią savaitę1510
Šį mėnesįŠį mėnesį7786
VisoViso243250
3.228.10.17
US

Mieli broliai ir seserys,

į Europą atkeliavo ir plinta koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą. Šios ligos atvejai užfiksuoti ir Lietuvoje. Kviečiu šio iššūkio akivaizdoje nuoširdžiai melstis vieni už kitus: už Lietuvoje ir visame pasaulyje sergančius, juos gydančius ir slaugančius bei valstybėse sprendimus priimančius žmones.

Ne vienas Jūsų pastarosiomis dienomis teiravotės, kokių priemonių bažnyčiose, parapijų namuose ir kituose sielovados centruose imtis, kad apsisaugotume patys ir apsaugotume kitus nuo koronaviruso infekcijos.

Pirma, jau tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad bažnyčiose yra iškabinta Sveikatos apsaugos ministerijos paruošta vaizdinė medžiaga, kurioje nurodomos septynios priemonės, itin sumažinančios apsikrėtimo koronavirusu pavojų: dažnas rankų plovimas su muilu ar dezinfekciniu skysčiu, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, artimo sąlyčio su kitais žmonėmis vengimas ir kt. Jei dar nesate susipažinę su šia vaizdine medžiaga, kviečiame nedelsiant tai padaryti!

Antra, laikinai – kol išliks užsikrėtimo pavojus ir atsižvelgiant į labiausiai viruso paveiktų pasaulio vyskupijų patirtį – bažnyčiose indai prie įėjimų, skirti švęstam vandeniui, liks tušti. Tad įžengę į bažnyčią žegnojamės nebemirkydami pirštų į švęstą vandenį. Kryžiaus ženklas – kaip ir švęstas vanduo – yra viena seniausių ir krikščionių itin gerbiamų sakramentalijų. Niekad nepamirškime kryžiaus ženklo.

Trečia, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pakitus virusologinei situacijai Lietuvoje, nuo šiandien laikinai (iki bus pranešta kitaip) keičiasi ir kai kurie liturgijos bei sakramentų praktikos elementai:
-    iki mokyklos vėl pradės dirbti, nutraukiami visi katechezės užsiėmimai vaikams ir suaugusiems, tačiau nenutrūksta užsiėmimai mažose grupelėse, skirti suaugusiųjų įkrikščioninimui;
-    atnašavimo metu Romos Mišiole numatytu metu (RM, 417) kunigas rankas gali nusiplauti ne vandeniu, o dezinfekciniu skysčiu;
-    ramybės prieš Dievo avinėli vienas kitam palinkima linktelėjimu, o ne rankos paspaudimu; meldžiantis Tėve mūsų maldą nesusikimbama rankomis; 
-    jokie objektai – nei kryžiai, nei relikvijoriai, nei vyskupų žiedai – nėra bučiuojami. Mišių pradžioje ir pabaigoje dvasininkas nebučiuoja altoriaus, o perskaitęs Evangeliją – Evangelijų knygos; 
-    šiuo laikotarpiu šv. Komuniją galima priimti trimis būdais: įprastu būdu (į burną), į rankas arba dvasinę Komuniją (t. y. puoselėjant troškimą priimti sakramentinę Komuniją). Dvasiniu būdu priimti Komuniją gali ir dalyvaujantys šv. Mišiose, transliuojamose per televiziją ir radiją; 
-    vaikai ir suaugusieji nebelaiminami dvasininkui nykščiu padarant kryžiaus ženklą ant palaiminimo prašančiojo kaktos – kryžiaus ženklas daromas iš tolėliau, nepaliečiant palaiminimo prašančiojo;
-    iš vidinės klausyklų pusės ant grotelių užklijuojamas plonas skaidrios plėvelės lapas, kuris reguliariai keičiamas;
-    indai prie įėjimų į bažnyčias, skirti švęstam vandeniui, liks tušti, įžengus į bažnyčią žegnojamasi nebemirkant pirštų į švęstą vandenį;
-    pamaldų, kitų veiklų metu kviečiama išlaikyti kuo didesnį atstumą tarp dalyvių, vengti žmonių susigrūdimo;
-    dvasininkai raginami nevykti į jokias užsienio šalis;
-    apie galimus papildomus pakeitimus vyskupijoje dvasininkus ir tikinčiuosius informuos vietos vyskupas.

Primename, kad pareiga dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose galioja tik tiems, kurie yra pajėgūs ją įvykdyti, tai yra, pakankamai sveikiems žmonėms. Kiekvienas tikintysis, pajutęs į gripą ar peršalimą panašius ligos simptomus (karščiavimą, kosulį, dusulį, kitus kvėpavimo sutrikimus ir pan.), esantis koronaviruso rizikos grupėje, sergantis lėtinėmis ligomis, slaugantis ligonius ar senyvo amžiaus žmones, yra raginamas neiti į pamaldas, bet likti ir melstis namuose. Dėl savo ir kitų sveikatos bei saugumo negalintys dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose – šią pareigą galės atlikti stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją ar radiją. Šiuo laikotarpiu sekmadieniais 12.30 val. per LRT Plius televiziją ir LRT Klasika radijo programą bus transliuojamos šv. Mišios. Marijos radijas šv. Mišias transliuoja kiekvieną dieną.

Praeityje mūsų šalyje yra siautusi ne viena epidemija. Nemažai dvasininkų jos metu yra pasižymėję kaip dvasiniai savo bendruomenės vadovai ir ne vienas tikintysis tapo herojiško tarnavimo kenčiančiam artimui pavyzdžiu. Ir šiandien pirmasis svarbus būdas teisingai reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją – nesutrikti, nepanikuoti, bet laikytis rekomendacijų, kurias nurodo kompetentingos valstybės institucijos bei Lietuvos vyskupai. Klebonai nuolat ir operatyviai Jus informuos apie tai, kokie laikini pasikeitimai bažnyčioje, sielovadoje, liturgijoje yra būtini.

Brangūs broliai ir seserys! Kaip ir kiekvienas išbandymas žmogaus gyvenime, šis irgi yra proga ugdyti, grūdinti savo pasitikėjimą Viešpačiu bei skirti daugiau laiko maldai ir Jėzaus Kančios apmąstymui. Paradoksalu, bet šis iš pirmo žvilgsnio žmones vieną nuo kito atskiriantis laikotarpis gali padėti mums iš naujo atrasti bendrystės ir broliškos pagalbos vienas kitam vertę. Susimąstykime, galbūt kaimynystėje yra vienišų vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia pagalbos apsirūpinant maistu ar būtiniausiomis priemonėmis, galbūt galime padėti pasirūpinti gydytojų, slaugytojų ir tų, kurie privalo šiuo metu eiti į darbą, vaikais? Saugokime save, bet nepamirškime ir artimo. Esame broliai ir seserys – ir tai ypač pajuntame tuomet, kai mums gresia pavojus, kuris nori atrodyti už viską didesnis ir baugesnis. Bet stipriausias yra Kristus, kurio Kryžiaus kelias neišvengiamai atveda į visas ligas ir net mirtį nugalintį Prisikėlimą.

                                                   
Arkivysk. Gintaras GRUŠAS
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas

2020 m. kovo 13 d.

 

Prieš 30 metų kovo 11 – ąją Lietuvos žmonės visam pasauliui paskelbė, kad yra laisvi Nepriklausomos šalies piliečiai. Prieš 30 metų jie  pasižadėjo patys kurti, saugoti ir branginti savo Tėvynę. Tos įsimintinos dienos vakarą prasidėjęs kelias tęsiasi ir dabar. 

Mieli parapijiečiai, sveikinu Jus su mūsų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu!


Su Pelenų diena, prasideda Gavėnios laikas. Jis vadinamas „stipriuoju laiku“, kuris mus paruošia Velykoms, kiekvieno krikščionio svarbiausiai šventei, visų Liturginių metų kulminacijai. Griežtąja prasme – Gavėnios laikas baigsis Didįjį Ketvirtadienį. Šiais metais Velykos bus švenčiamos balandžio 12 d.

Gavėnia – malonės metas, kurio metu esame kviečiami į tikro atsivertimo kelionę, naudotis atgailos ginklais ir kovoti prieš blogio dvasią. Ši kelionė, trunkanti 40 dienų, mus veda į Velykinio Tridienio šventimą: Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo paslaptį, tai tikinčiojo kelionė dykuma link draugystės su Dievu.

40 dienų

Gavėnia remiasi keturiasdešimčia Viešpaties Jėzaus dienų praleistų maldoje ir pasninke dykumoje. Tai pasiruošimo viešai veiklai metas. Skaičius „40“ mums primena ir Senojo Testamento Dievo Tautos tikėjimo kelionę dykuma: iš vergovės į Pažadėtąją Žemę. Tai ištyrinimo laikas, naujos kartos užauginimo laikas. 40 dienų ir naktų truko ir Didysis tvanas, 40 dienų ir pranašas Elijas keliavo link Horebo kalno, 40 dienų ir Ninivei buvo Dievo duotas atsivertimo laikas  per pranašą Joną. Po Prisikėlimo Kristus 40 dienų pasirodys savo mokiniams bei juos mokys ir keturiasdešimtoje dienoje, įžengęs į Dangų, paliks juos laukti Šventosios Dvasios.

Pelenų Trečiadienis

Krikščionys turi dvi didžiąsias pasninko ir susilaikymo nuo mėsos dienas: Pelenų Trečiadienį ir Didįjį Penktadienį. Pasninku galima nugalėti savo aistras ir pakelti savo dvasią. Pelenų Trečiadienį kunigas tikintiesiems barsto galvas palaimintais pelenais, kurie paprastai yra iš sudegusių pernykščių verbų. Pelenai ant mūsų galvų primena kūrinijos laikinumą ir kviečia atsiversti: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“, „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“. Pakvietimas atsiversti reiškia gyvenimo kelio krypties pakeitimą ir ėjimą prieš srovę, kuomet esame gyvenimo paviršiuje arba iliuzijose. Adomui nusidėjus Viešpats prabilo: „Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ (Pradžios knyga 3, 19). Dievas kalba apie žmogaus trapumą, mirtingumą, kurie nusidėjus tampa norma. Nepaisant, kad žmogus yra dulkė, visgi Dievo akyse jis yra ypatingai brangus ir sukurtas nemirtingumui.

Pasninkas, malda, išmalda

Pasninkas, malda, išmalda – ypatingos Gavėnios praktikos. Pasninkas – tai susilaikymas nuo maisto, bet kartu įtraukia ir asmeninio gyvenimo santūrumą. Patirdami, kad esame silpni, tampame jautresni Dievui ir artimui bei uoliau ieškome Dievo, kuris vienintelis gali žmogų pilnai pasotinti. Susilaikydami nuo mėsos ir kitokio maisto augame dorybėje ir esame kviečiami dalintis su stokojančiais. Išmalda – kova prieš gobšumą ir tiesiausias kelias atrasti artimą. Gavėnia yra ir ypatingas maldos laikas. Šventasis Augustinas yra kalbėjęs, kad pasninkas ir išmalda yra „du maldos sparnai“, kurie leidžia mums greičiau ir lengviau pasiekti patį Dievą. Šventasis Jonas Auksaburnis ragina: „išpuošk savo namus paprastumu ir nuolankumu praktikuodamas maldą, taip paruoši Viešpačiui tinkamą buveinę ir priimsi patį Karalių“. O popiežius Pranciškus moko: „daugiau laiko skirdami maldai, savo širdžiai leidžiame atpažinti slaptuosius melus, kuriuose patys esame pasiklydę“.

Liturgija

Gavėnios laike per liturgiją kunigas rengiasi violetiniais rūbais. Tai spalva, kuri kreipia į nuoširdaus atsivertimo kelią. Visose maldose nenaudojamas džiaugsmingasis šūksnis „Aleliuja“ nei himnas „Garbė Dievui aukštybėse“, altoriai nepuošiami gėlėmis. Visgi ketvirtasis Gavėnios sekmadienis „Laetare“ – „Linksminkis“ kvies džiaugtis artėjančiomis Velykomis ir primins, kad kiekvienas sunkus žmogaus gyvenimo puslapis turi būti verčiamas į Prisikėlimo viltį. Šiame sekmadienyje naudojama išskirtinė – rožinė spalva, iškilmingai grojama vargonais bei altoriai puošiami gėlėmis.

Gavėnia ir Krikštas

Nuo pirmųjų amžių Velyknaktyje buvo švenčiamas naujų įtikėjusiųjų Krikštas. Visi tikintieji, atgailaujantieji eidami atsinaujinimo keliu vėl sugrįžti prie savojo Krikšto šaltinio. „Jeigu žmogus gyvena kaip Dievo vaikas, - sako popiežius Pranciškus, jeigu gyvena kaip degantis žmogus, kuris leidžiasi būti vedamas Šventosios Dvasios ir moka atpažinti ir praktikuoti Dievo įsakymus, pradedant nuo to, kuris įrašytas į jo širdį ir prigimtį, tuomet jis neša gėrį visai kūrinijai, bendradarbiaudamas ir jos atpirkime“. Priešingai, kuomet negyvename kaip Dievo vaikai, „dažnai pasiduodame griaunantiems kompromisams santykiuose su artimu ir kūrinija“ (pop. Pranciškus). Atsiliepę į pakvietimą palikti savo egoizmą ir atrasti šalia esantįjį, neišvengiamai išgyvensime Dievo Sūnaus Prisikėlimą kūnu ir dvasia. Su mūsų asmeniniu atsivertimu ir gamta bei visa kūrinija galės švęsti džiaugsmingas Velykas.

Lai mūsų širdyse visuomet būna gyvas laisvės ir vienybės jausmas, skatinantis mus mylėti ir saugoti savo valstybę.
Tegul visada ir visur lydi Viešpaties globa ir nenuilstantis tikėjimas.

                   

Praėjus keturiasdešimt dienų po Jėzaus gimimo, Marija ir Juozapas nunešė Kūdikį į šventyklą, kad paaukotų jį Viešpačiui pagal Mozės Įstatymą. Šventieji senoliai Simeonas ir Ona išėjo pasitikti Jėzaus, ir Simeonas pasveikino jį kaip „tautų šviesą“.

Laimindamas žvakes, kunigas meldžia Dievą: „Tegul visi, kurie šiandien bažnyčioje gėrisi žvakių spindesiu, laimingai pasieks tavo garbės šviesą danguje“.

Šviesa gali akinti, kai kada - būti atmesta. Bet „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožia” (Jn 1, 1–5). Įkvėptasis Simeonas įžvelgia ateitį, matydamas, kad šis kūdikis taps atmetimo ir prieštaravimo ženklu. Žvakė dega ir galiausiai sudega. Žvelgdami į gęstančias žvakes mąstome apie žmones, sudeginusius savo gyvenimą kaip meilės Dievui ir žmonėms auką. Paaukojimo šventė praturtina žvakės simboliką kančios aspektu. Marija išgirdo ne tik glostančius jos motinišką širdį žodžius apie jos Sūnaus šlovę, bet taip pat nepamirštamą pranašystę: „Tavo pačios sielą pervers kalavijas”. Tuomet ji dar negalėjo pilnutinai suvokti pranašystės turinio, netrukus  pasirodė pirmieji prieštaravimo požymiai: nuo Erodo rūstybės teko bėgti į Egiptą. Kalvarijoje Marijos kaip ir jos Sūnaus širdį pervėrė kalavijas.

 

 

Rekvizitai

Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija

Vytauto Gurevičiaus g. 8, LT-59304 Išlaužas, Prienų r.
Kodas: 191288481

A/s LT26 7044 0600 0793 4715

AB SEB bankas

Parapijos el. paštas: islauzob@gmail.com

Parapijos tel. 8 611 511 23


Copyright © 2020 Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija Rights Reserved.   

 

Išlaužo Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos parapija