ISTORIJA
Pirmą kartą Išlaužo kaimas paminėtas 1744 m. „Synodus…Vilnensis” pateiktame Prienų parapijai priklausančių kaimų sąraše. Tuo metu parapijos ribos ėjo nuo Nemuno iki Šešupės. Visame didžiuliame plote buvo tik 33 kaimai.
Įsikūrus grafų Tiškevičių dvarui, sparčiai plėtėsi ir Išlaužo kaimas. Iki 1926 metų aplink driekėsi 340 hektarų žemės. Ją nuomos teisėmis valdė Mykolas Gustaitis. Kaimo augimas buvo itin ryškus po žemės reformos, išdalinus valstiečiams dvaro žemę. Jei 1882 m. buvo 104 gyventojai, tai 1923 m. -179.
Išlaužo bažnyčia – vienas iš tarpukario kulto statinių, pastatytų rekonstruojant 1860 m. statytus Išlaužo dvaro rūmus, kurie priklausė grafams Tiškevičiams, aplink Išlaužo dvarą driekėsi 340 hektarų žemės. Ją nuomos teisėmis valdė Mykolas Gustaitis. Dvaro rūmai buvo vienaaukščiai, su cokoliniu aukštu ir erdvia pastoge.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918–1940 m.), vykdant Žemės reformą, dauguma dvarų Lietuvoje buvo išdalyti, sumažinti jų žemės plotai, likviduota dvarininkų žemėvalda. 1925 m. Išlaužo dvaras buvo nusavintas.
1928 metais parapijoje pradėjęs dirbti klebonas Vytautas Gurevičius organizavo pirmosios Išlaužo Švenčiausios Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios statybą.
1929 m. dvaro rūmai nugriaunami iki langų, o mūrinės pastato sienos panaudojamos bažnyčiai statyti. Per penkerius metus, stingant pinigų, vykstant aukų rinkimo vakarams-koncertams, kasdieniniam aukų rinkimui nuo 20 ct iki kelių šimtų litų, per penketą metų bažnyčia buvo pastatyta, taip pat buvo sumokėta už žemę ir ūkinius pastatus. Jos statybai buvo išleista 130 000 Lt.
Remiantis Lietuvos centriniame valstybės archyve rastais dokumentais nustatyta, kad bažnyčios projektą 1931 m. liepos mėn. parengė inžinierius Vsevolodas Kopylovas. Pirmųjų bažnyčios projekto brėžinių Statybos inspekcija nepatvirtino, dokumente nurodoma, kad šoniniai fasadai ir bokštas gražiai suprojektuoti, tačiau būtina galinį fasadą perprojektuoti. Bažnyčios projektas gražinamas Marijampolės apskrities Statybos komisijai. Vsevolodo Kopylovo atliktus pataisymus peržiūrėjo inžinierius A. Šalkauskas. Dėl projektų pakeitimų 1931 m. rugsėjo 7 d. Šalkauskas rašė to meto garsiam beribės fantazijos kūrėjui latvių kilmės Lietuvos architektui Karoliui Reisonui, tikėdamasis profesionalaus įvertinimo.
Išlaužo bažnyčia – neorenesansinė, asimetriško plano, su pristatytu varpinės bokštu prie šoninio fasado. Bažnyčios stogo gale stūkso aštuoniakampis kupolas su žibintu. Statinio pagrindinis tūris – stačiakampio plano su priestatais ir rūsiu. Bažnyčia 14 m pločio ir 33 m ilgio, viduje 12 m aukščio, su vienu 35 m bokštu prie šono. Dvejos didelės durys vedė į bažnyčią ir vienos per rūsius į 4 zakristijų kambarius. Dvaro rūmų pastatas lėmė neįprastą bažnyčios planinę struktūrą.
Bažnyčia apibūdinama kaip trinavė, bazilikinės erdvės, nevientiso tūrio su bokštu. Bažnyčios architektūra turi modernizuotų neorenesansinių bruožų. Pagrindinis fasadas simetriškas, suskaidytas piliastrų į 3 dalis. Piliastrai skiria ir fasadų kampus bei presbiteriją. Pastato priekio simetrinę ašį pabrėžia stačiakampis portalas su aukščiau įrengtu arkiniu vargonų choro langu. Sienų plokštumas pagyvina negilios stačiakampės nišos. Šoniniuose fasaduose įrengtos aukštos stačiakampės langų nišos. Cokoliniame aukšte – žemesni langai. Kažkada cokolinio aukšto (rūsio) skliautuotos patalpos buvo pritaikytos gyventi kunigui, repetuoti chorui, mokyti vaikams katekizmo, tarp masyvių sienų galima rasti ir buvusias vyno saugyklas ar „šaltąją“ baudžiauninkams.
Bažnyčios tris navas skiria 6 poros įvairaus skerspjūvio kolonų, kurias galime matyti ir dabar: apskritos, stačiakampės, aštuoniakampės. Vidurinioji nava dengta cilindriniu skliautu. Šoninių navų lubos kesoninės. Bažnyčios planas asimetriškas su bokštu prie šoninio fasado – tokį netradicinį architektūrinį sprendimą lėmė buvusių dvaro rūmų, kurie perstatyti į bažnyčią planas. Varpinės bokštas su smaile, dviejų tarpsnių. Apačioje įstatyti stačiakampiai langai, viršuje – žemesnės arkinės akustinės angos. Bažnyčios bokšto varpas įgytas 1926 m.
Bažnyčioje yra 3 altoriai. Bažnyčios pagrindinis altorius pagamintas 1932 m. garsioje XX a. pirmosios pusės Adomo Karaliaus dirbtuvėje Marijampolėje. Jį pagamino meistrai Bronius Adomaitis ir Stasys Karpis. Didžiojo altoriaus paveikslo, Švenčiausiosios Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi, tapytojas yra dailininkas iš Kauno Bronius Šaliamoras. Dailėtyrininkai teigia, kad Bronius Šaliamoras nutapė „Švenčiausiosios Mergelės Nuolatinės Gelbėtojos“ paveikslo, esančio Romos Švento Alfonso Liguorio bažnyčioje, kopiją. Žinoma, kad pati kopija daugeliu detalių – spalvomis, angelų išsidėstymu – skiriasi nuo originalo. Pats didžiojo altoriaus paveikslas simbolizuoja katalikybės pagrindus: kiekvienas galime patirti Dievo meilę ir bažnyčios globą. Paveikslas ilgainiui buvo gerokai įplyšęs ir galiausiai tūnojo užmestas už altoriaus. Jo restauracija atlikta Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje restauravimo dirbtuvėse, restauruota ir visi bažnyčios paveikslai. Kristaus Krikšto paveikslas, esantis pagrindinio altoriaus viršuje kaštavo daugiausiai – jo visi dažai, pelėsio ir drėgmės paveikti, buvo atšokę nuo drobės.
Pirmasis parapijos klebonas kun. Vytautas Gurevičius pagarsėjo tuo, kad ne tik vadovavo bažnyčios statyboms, bet ir pats uoliai prie jos dirbo. Tai liudija atminimo lenta: „Ši bažnyčia pastatyta parapijiečių ir pašaliečių lėšomis, rūpesčiu klebono Vytauto Gurevičiaus per tris metus.“ Įvairūs archyviniai dokumentai atskleidžia ir pačios Išlaužo parapijos entuziazmą bei begalinį pasiaukojimą statant savo maldos namus.
Kun. Vytautas Gurevičius buvo bažnyčios apaštalas, jos statybai panaudojo visas savo santaupas. Kunigas rašė: „Šiuos darbus mums nuveikti daug padėjo Garliavos ir Prienų parapijos žmonės. Tylūs ir geri žmonės, tai šventieji. Už mane gi vargas, laukiu atlyginimo danguje. Už gerų žmonių aukas meldžiuosi kasdien ir džiaugiuosi jų gerumu. Man šiandien malonu, kad sudėjau į tą darbą visą ką turėjau: ir pinigus, ir laiką, ir sveikatą“. Klebonas paaukojo beveik 19000 Lt asmeninių santaupų. Parapijos klebonas aštriai pasisakė prieš tuos, kurie buvo abejingi parapijiečių vargams: „Bet ką mano tie, kurie privalėjo duoti ir nėra davę? Kur jų sutaupyti maišai pinigų? Kur jų pastatyti rūmai ar garsūs nuveiktieji darbai. O kur jų laimė, kur džiaugsmas, kurį davė pavydas ir godumas? Nieko jie nedavė ir neturės. Gero darbo nedirbo ir laimės už gerą darbą neragaus! Vargšai!“.
Bažnyčia buvo pašventinta 1933 m. rugsėjo 3 d. To meto spauda rašė:
„Išlauže rugsėjo 3 d. buvo nepaprastos iškilmės. Visų parapijiečių viltys pagaliau išsipildė – užbaigta ir pašventinta jauki bažnytėlė. Šventino Prienų klebonas kan. J. Valaštis. Kai kurių apskaičiavimu, žmonių buvo apie 10000. Gana erdvioj bažnyčioj ir šventoriuj buvo didelė kamšatis.
Per pietus į kleboniją atsilankė p. teisingumo ministeris. Ekscelencija, kaip Išlaužo parapijietis, į savo kleboną, užbaigusį greitai ir sėkmingai tokį didelį darbą, tarė keletą nuoširdžių žodžių. Buvo ir daugiau aukštų svečių ir sveikinimų.
Darštumas nugali visokias krizes, nes Išlaužo bažnyčia pastatyta kaip tik krizės metais (statyta pernai, šiemet rengta, kaštavusi daugiau 100000 litų). Klebonas – Vytautas Gurevičius parodė savo pareigose nepaprastos energijos ir reto sumanumo. Dirbo pats su kitais darbininkais statybos ir įrengimo darbus.“
1938 metais klebonas pasirūpino bažnyčios vargonų įrengimu, jų meistras – Jurgis Astrauskas, 1940 m. bažnyčią viduje apšvietė elektra. Parapijoje įsteigtos net 7 katalikiškos organizacijos.
Žvelginat į paskutinių metų parapijos istoriją, būtina paminėti prieš 10 metų didelius darbus nuveikusį kleboną Žydrūną Burnį – naujai atgimė klebonija, parapijos namai ir atkovota bei sutvarkyta žemės sklypų dokumentacija. Klebonas Slawomir Krysztof Brewezynski puoselėjo ir sutvarkė šventoriaus tvorą ir galiausiai dabartinis klebonas kun. Vilius Sikorskas sekė klebono Vytauto Gurevičiaus pramintais darbo keliais, per 5 metus iš pagrindų kapitaliai remontuota bažnyčia tiek viduje, tiek jos išorėje, grybo paveiktos ir kelis kartus įlūžę medinės bažnyčios grindys buvo pakeistos granitu bei įrengta dviguba moderni šildymo sistema. Bažnyčios grindų remonto fundatorius parapijietis Arvydas Čėsna. Vidaus darbai nemaža dalimi atlikti parapijos labiausiai išdykusio jaunimo rankomis, suolai atnaujinti parapijos mergaičių ir moterų rankomis. 2022 m. rudenį darant pamatų hidroizoliacijos darbus rasti visiškai išnykę pamatai, pati bažnyčia buvo avarinėje būklėje, teko suformuoti naujus pamatus, naudoti šimtus metrų stipriausios armatūros ir tuo būdu virš 20 cm viršyti buvusių pamatų tūrį. 2023 m. pavasarį atliktas pilnas bažnyčios išorės apšiltinimas. Vien tik šiems darbams reikėjo 80 000 Eur – visa tai parapijiečiai aukojo Mišių, sakramentų ir laisvos aukos būdu, kaip ir Vytautas Gurevičius, taip ir dabartinis klebonas Vilius Sikorskas visas aukas ir savo dalį skyrė ir skiria bažnyčios prisikėlimui. Darbų pradžia prasidėjo 2018 m. pirmiausia atnaujinant Mergelės Marijos Maloningosios – Stebuklingosios statulą ir jos postamentą kapinėse, šiuos darbus ir vargonų kapitalinį remontą parėmė klebono draugai iš Kauno Valdas ir Vita Matuliai. Šiandien, 2023 m. spalio mėn. 1 d. po intensyvaus trijų metų bendro darbo ir pastangų užbaigtas parapijos parkas. Laukia parko apželdinimas, šventoriaus kapitalinis remontas ir dar keletas smulkmenų: beveik pagydyti nuo pelėsio ir drėgmės rūsiai vėl nori tapti parapijos įvairių grupelių, užsiėmimų, edukacinių erdvių dalimi. Norėtume pretenduoti į Vilkaviškio vyskupijos meno muziejaus erdves bei partizaninio pasipriešinimo istorijos šiuose kraštuose edukaciniu liudytoju: bažnyčioje klebonas Vytautas Gurevičius slėpė 6 partizanus, už kuriuos panašiai tiek kalėjo kalėjime, kaip Viešpats išduotas savų.
….
Bažnyčia stovi pietinėje Išlaužo miestelio dalyje, dvaro parke, šalia kapinių, pagrindiniu fasadu atsigręžusi į šiaurės vakarus, kaip ir tais laikais, per sunkmetį, taip ir dabar, ypač pandemijos metu, pilnai atsinaujinusi, kiekvieną sekmadienį suburia nuo 200 iki 400 maldininkų, jau treti metai vyksta maldos sklaida tiesioginėmis transliacijomis, be galo kruopščiai vedama liturgija giesmėmis ir maldomis.