Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija

Verbų sekmadienis – tai diena, kai Bažnyčia mini Jėzaus garbingą įžengimą į Jeruzalę. Žmonės Jam po kojų kloja drabužius ir palmių šakas, garbina Jį ir džiaugiasi Juo. Ši diena – savaitė iki Jėzaus prisikėlimo. Jėzus jau dabar triumfuoja prieš mirtį, nors po kelių dienų Jį žiauriai nukankins. Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ (Mt 21, 9)

Šią savaitę Kristaus kančios aprašymo klausomės dukart. Tai pasakojimas apie iš meilės mirštantį Dievą. Jame viskas sukasi apie du dalykus, kurie nesunkiai atrandami kiekviename gyvenime: meilę ir skausmą. Tai universali kalba, suprantama kiekvienam žmogui.

Tiesa, tai ant Golgotos pirmas suprato ne vienas iš Jėzaus mokinių, bet pagonis, svetimšalis kareivis. Jėzui mirštant pirmąjį tikėjimo išpažinimą atliko šimtininkas, tas kuris buvo priverstas prižiūrėti mirties bausmės vykdymą: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“ Šimtininkui nereikėjo matyti nuo kapo angos nusiritinančio akmens ar spindinčios šviesos, apgaubusios Jėzaus kapą, jis nelaukė išauštančio Velykų ryto, sušvitusio niekad iki tol neregėtai skaidria saule. Tada, apsuptas penktadienio popietės sutemų, matydamas ant kryžiaus skersinio kabantį išniekintą negyvą kūną, šis, jau daug mirčių matęs karys sako: „Jis buvo Dievo Sūnus“.

Tokia mirtis tolygi apreiškimui, nes mirti iš meilės yra dieviška. Mūsų Dievas yra kitoks, negu kiti dievai, į kuriuos iki tol tikėjo žmonės. Jis viską pradeda ne nuo iškilmingo pasirodymo, bet nuo kryžiaus. Jis pats sutiko būti prikaltas ir mirti toje nešlovės vietoje, kad būtų kartu su mumis ir toks, kaip mes, norėdamas, kad mes būtume su Juo ir tokie, kaip Jis.

Ant kryžiaus Dievas parodo, ką Jis iš savo meilės nori duoti žmogui, kuris taip pat yra nuolat kryžiuojamas daugybės rūpesčių ir skausmų. Meilė žino daug įsipareigojimų, tačiau pagrindinė pareiga – būti kartu su tuo, kurį myli, taip, kaip motina budi prie sergančio vaiko ir sutiktų pati susirgti, kad tik jos vaikas pasveiktų. Dievas Kristaus asmenyje žengia į mirtį, nes ten eina kiekvienas Jo vaikas. Dievas miršta, kad per mirtį žmones nusivestų su savimi. Kryžius – tai meilės bedugnė, kur suprantame, kaip Dievas myli.

Visame tame yra kai kas gluminančio. Dievas plauna žmonėms kojas, tačiau jie tokios meilės dar nesupranta, duoda savo Kūną valgyti, tačiau jiems to vis dar negana. Galiausiai matome savo Dievą ant kryžiaus, nuogą ir suniekintą, ir kažkokia gėda verčia sukti žvilgsnį šalin. Vis dėlto, vėl pažvelgę į kryžių, galime matyti išskėstas rankas, kurios kalba mums apie meilę. Meilę kiekvienam iš mūsų… Kraujuojantis Viešpats šaukia, o gal tik šnabžda, kad tik neišgąsdintų manęs, nebūtų įkyrus: „Myliu tave“…

Ar mes suprantame, kad taip gali mylėti tik Dievas?…

2020 balandžio 4 d., Vatican News

Trečiadienis, kovo 11-oji, Romos vyskupijoje buvo paskelbtas pasninko ir maldos diena, kad kuo greičiau pasibaigtų koronaviruso epidemija. Pagrindinis maldos dienos momentas buvo Mišios trečiadienio vakarą diecezinėje Marijos – Dievo Meilės Motinos šventovėje, Romos miesto pietiniame pakrašty. Prieš Mišias buvo perduotas Romos vyskupo – popiežiaus Pranciškaus – maldos įrašas. „Marija, tu mums švieti gyvenimo kelyje, esi mūsų gelbėtoja ir viltis. Mes atiduodame save į tavo rankas, Ligonių sveikata, kuri stovėdama prie kryžiaus, tvirtai tikėdama, kentėjai kartu su kenčiančiu Jėzumi. Tu, romiečių gelbėtoja, žinai, ko šiandien mums reikia, ir esame tikri, jog pasirūpinsi, kad, kaip Galilėjos Kanoje, baigtųsi bandymų metas ir sugrįžtų džiaugsmas.

Padėk mums, Dievo Meilės Motina, būti klusniems Tėvui ir daryti, ką mums lieps Jėzus, kuris, prisiėmęs visas mūsų kančias ir skausmus, per Kryžiaus auką mus vedą į Prisikėlimo džiaugsmą.“

„Tavo apgynimo šaukiamės, Šventoji Dievo Gimdytoja. Mūsų maldų neatmeski, mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir
palaimintoji.“

2020 m. kovo 11, (JM / VaticanNews)

Kovo 19 dienos vakare popiežius Pranciškus prisidėjo prie Italijos Katalikų Bažnyčios surengto nacionalinio Rožinio šviesos slėpinių kalbėjimo. Pranciškus taip pat perskaitė įvadinę maldą. „Rožinio malda yra nuolankiųjų ir šventųjų malda, kurie jos slėpiniuose, kartu su Marija, kontempliuoja Jėzaus gyvenimą, gailestingąjį Tėvo veidą. Mums visiems taip reikia paguodos, jaustis apsuptiems Jo meilės!“ Popiežius pakvietė melstis vieningai ir patikėti save šv. Juozapo užtarimui. Jis yra Šventosios Šeimos globėjas ir mūsų šeimų globėjas. Ir Nazareto dailidė pažino stoką, kartėlį, rūpestį dėl rytojaus. Tačiau tamsiais momentais sugebėjo leistis besąlygiškai vedamas Dievo valios.

„Saugok, šventasis globėjau, mūsų kraštą. Apšviesk atsakingus už bendrąjį gėrį, kad mokėtų kaip ir tu pasirūpinti tais, kurie jiems patikėti. Padidink proto skvarbumą tų mokslininkų, kurie tiria geriausias priemones mūsų brolių sveikatai ir fizinei gerovei. Remk tuos, kurie aukojasi: savanorius, medikus, slaugytojus, stovinčius pirmoje linijoje gelbėjant ligonius, rizikuojant savimi. Laimink, šventasis Juozapai, Bažnyčią, kad, pradedant nuo dvasininkų, ji būtų tokios kaip tavo šviesos ir gerumo ženklas bei įrankis. Lydėk savo malda, šventasis Juozapai, šeimas, padėk kurti santarvę tarp tėvų ir vaikų, ypač tarp mažiausiųjų. Saugok senolius nuo vienatvės,
kad nei vienas nepanirtų į apleidimo ir bejėgystės neviltį. Paguosk trapiausius, padrąsink svyruojančius, užtark vargšus. Su Mergele Motina melsk Viešpatį, kad išlaisvintų pasaulį iš visų pandemijų. Amen.“, – sakė Šventasis Tėvas. Po jo įvadinės maldos vyko Rožinio, kalbėto vienoje Romos bažnyčioje, transliacija.

2020 kovo 20, (RK / Vatican News)

Kviečiame Jus visus šiuo metu:

1. Kasdien atsiversti Šventąjį Raštą – tai šiuo metu mums gali tapti nuostabia paguoda ir padrąsinimu;
2. Atnaujinti kasdienę Rožinio ir Gailestingumo vainikėlio maldą meldžiantis už fizinę ir dvasinę sveikatą;
3. Dalyvauti šv. Mišiose – kol negalime bažnyčioje, naudokimės jų transliacija;
4. Susitaikyti su Dievu ir vienas su kitu. Jei turime galimybę, atlikime išpažintį, taip sustiprėsime ir dvasia, ir kūnu;
5. Daugiau pabūti su savo vaikais, brangiais šeimos nariais, jei reikia, atsiprašyti ir susitaikyti su jais, juk tai geriausias imuniteto stiprinimas – meilės širdžiai grąžinimas.
6. Atrasti būdus, kaip savo bendruomenėse, maldos ir Šventojo Rašto studijų grupėse galėtume kartu melstis pasinaudodami internetu.
7. Kasdien 20:00 val. drauge su savo šeimomis melstis Šv. Juozapo malda, kuria nuo amžių tikintieji kreipdavosi į šv. Juozapą – Bažnyčios globėją ir užtarėją visuose išbandymuose. Tai bus mūsų maldos tiltas, jungiantis mus su Viešpačiu ir vieni su kitais. Jis primins mums meilingą šv. Juozapo užtarimu siunčiamą pagalbą! Šiuo metu Lietuvoje skambės bažnyčių varpai.

Lietuvos vyskupų laiškas ir malda Šv. Juozapui