foto1 foto2 foto3 foto4 foto5


Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija

Pamaldų laikas


Antradieniais - penktadieniais - 9.00 val.

Šeštadieniais - 11.00 val.

Sekmadieniais - 11.00 val.

 

Eilinis laikas

Lapkričio 1 d. XXXI eilinis sekmadienis
Švč. Sakramento adoracija - 10 val.
Šv. Mišios - 11 val.
Popiežiaus intencija - kad tikintieji pasauliečiai, ypač moterys, Krikšto galia pagal atsakomybės sritis
labiau įsitrauktų į darbą Bažnyčioje

Šv. Mišių užsakymas

Šv. Mišias galite užsakyti gyvai, telefonu ar el.paštu

Užsakant Mišias, auką galima pervesti ir į parapijos sąskaitą (LT26 7044 0600 0793 4715, AB SEB bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant datą ir artimųjų vardus už kuriuos norima, kad kunigas paaukotų šv. Mišias.

 

Lankytojai

254854
ŠiandienŠiandien255
Šią savaitęŠią savaitę1311
Šį mėnesįŠį mėnesį9700
VisoViso254854
18.215.33.158
US


Su Pelenų diena, prasideda Gavėnios laikas. Jis vadinamas „stipriuoju laiku“, kuris mus paruošia Velykoms, kiekvieno krikščionio svarbiausiai šventei, visų Liturginių metų kulminacijai. Griežtąja prasme – Gavėnios laikas baigsis Didįjį Ketvirtadienį. Šiais metais Velykos bus švenčiamos balandžio 12 d.

Gavėnia – malonės metas, kurio metu esame kviečiami į tikro atsivertimo kelionę, naudotis atgailos ginklais ir kovoti prieš blogio dvasią. Ši kelionė, trunkanti 40 dienų, mus veda į Velykinio Tridienio šventimą: Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo paslaptį, tai tikinčiojo kelionė dykuma link draugystės su Dievu.

40 dienų

Gavėnia remiasi keturiasdešimčia Viešpaties Jėzaus dienų praleistų maldoje ir pasninke dykumoje. Tai pasiruošimo viešai veiklai metas. Skaičius „40“ mums primena ir Senojo Testamento Dievo Tautos tikėjimo kelionę dykuma: iš vergovės į Pažadėtąją Žemę. Tai ištyrinimo laikas, naujos kartos užauginimo laikas. 40 dienų ir naktų truko ir Didysis tvanas, 40 dienų ir pranašas Elijas keliavo link Horebo kalno, 40 dienų ir Ninivei buvo Dievo duotas atsivertimo laikas  per pranašą Joną. Po Prisikėlimo Kristus 40 dienų pasirodys savo mokiniams bei juos mokys ir keturiasdešimtoje dienoje, įžengęs į Dangų, paliks juos laukti Šventosios Dvasios.

Pelenų Trečiadienis

Krikščionys turi dvi didžiąsias pasninko ir susilaikymo nuo mėsos dienas: Pelenų Trečiadienį ir Didįjį Penktadienį. Pasninku galima nugalėti savo aistras ir pakelti savo dvasią. Pelenų Trečiadienį kunigas tikintiesiems barsto galvas palaimintais pelenais, kurie paprastai yra iš sudegusių pernykščių verbų. Pelenai ant mūsų galvų primena kūrinijos laikinumą ir kviečia atsiversti: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“, „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“. Pakvietimas atsiversti reiškia gyvenimo kelio krypties pakeitimą ir ėjimą prieš srovę, kuomet esame gyvenimo paviršiuje arba iliuzijose. Adomui nusidėjus Viešpats prabilo: „Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ (Pradžios knyga 3, 19). Dievas kalba apie žmogaus trapumą, mirtingumą, kurie nusidėjus tampa norma. Nepaisant, kad žmogus yra dulkė, visgi Dievo akyse jis yra ypatingai brangus ir sukurtas nemirtingumui.

Pasninkas, malda, išmalda

Pasninkas, malda, išmalda – ypatingos Gavėnios praktikos. Pasninkas – tai susilaikymas nuo maisto, bet kartu įtraukia ir asmeninio gyvenimo santūrumą. Patirdami, kad esame silpni, tampame jautresni Dievui ir artimui bei uoliau ieškome Dievo, kuris vienintelis gali žmogų pilnai pasotinti. Susilaikydami nuo mėsos ir kitokio maisto augame dorybėje ir esame kviečiami dalintis su stokojančiais. Išmalda – kova prieš gobšumą ir tiesiausias kelias atrasti artimą. Gavėnia yra ir ypatingas maldos laikas. Šventasis Augustinas yra kalbėjęs, kad pasninkas ir išmalda yra „du maldos sparnai“, kurie leidžia mums greičiau ir lengviau pasiekti patį Dievą. Šventasis Jonas Auksaburnis ragina: „išpuošk savo namus paprastumu ir nuolankumu praktikuodamas maldą, taip paruoši Viešpačiui tinkamą buveinę ir priimsi patį Karalių“. O popiežius Pranciškus moko: „daugiau laiko skirdami maldai, savo širdžiai leidžiame atpažinti slaptuosius melus, kuriuose patys esame pasiklydę“.

Liturgija

Gavėnios laike per liturgiją kunigas rengiasi violetiniais rūbais. Tai spalva, kuri kreipia į nuoširdaus atsivertimo kelią. Visose maldose nenaudojamas džiaugsmingasis šūksnis „Aleliuja“ nei himnas „Garbė Dievui aukštybėse“, altoriai nepuošiami gėlėmis. Visgi ketvirtasis Gavėnios sekmadienis „Laetare“ – „Linksminkis“ kvies džiaugtis artėjančiomis Velykomis ir primins, kad kiekvienas sunkus žmogaus gyvenimo puslapis turi būti verčiamas į Prisikėlimo viltį. Šiame sekmadienyje naudojama išskirtinė – rožinė spalva, iškilmingai grojama vargonais bei altoriai puošiami gėlėmis.

Gavėnia ir Krikštas

Nuo pirmųjų amžių Velyknaktyje buvo švenčiamas naujų įtikėjusiųjų Krikštas. Visi tikintieji, atgailaujantieji eidami atsinaujinimo keliu vėl sugrįžti prie savojo Krikšto šaltinio. „Jeigu žmogus gyvena kaip Dievo vaikas, - sako popiežius Pranciškus, jeigu gyvena kaip degantis žmogus, kuris leidžiasi būti vedamas Šventosios Dvasios ir moka atpažinti ir praktikuoti Dievo įsakymus, pradedant nuo to, kuris įrašytas į jo širdį ir prigimtį, tuomet jis neša gėrį visai kūrinijai, bendradarbiaudamas ir jos atpirkime“. Priešingai, kuomet negyvename kaip Dievo vaikai, „dažnai pasiduodame griaunantiems kompromisams santykiuose su artimu ir kūrinija“ (pop. Pranciškus). Atsiliepę į pakvietimą palikti savo egoizmą ir atrasti šalia esantįjį, neišvengiamai išgyvensime Dievo Sūnaus Prisikėlimą kūnu ir dvasia. Su mūsų asmeniniu atsivertimu ir gamta bei visa kūrinija galės švęsti džiaugsmingas Velykas.

Lai mūsų širdyse visuomet būna gyvas laisvės ir vienybės jausmas, skatinantis mus mylėti ir saugoti savo valstybę.
Tegul visada ir visur lydi Viešpaties globa ir nenuilstantis tikėjimas.

                   

Praėjus keturiasdešimt dienų po Jėzaus gimimo, Marija ir Juozapas nunešė Kūdikį į šventyklą, kad paaukotų jį Viešpačiui pagal Mozės Įstatymą. Šventieji senoliai Simeonas ir Ona išėjo pasitikti Jėzaus, ir Simeonas pasveikino jį kaip „tautų šviesą“.

Laimindamas žvakes, kunigas meldžia Dievą: „Tegul visi, kurie šiandien bažnyčioje gėrisi žvakių spindesiu, laimingai pasieks tavo garbės šviesą danguje“.

Šviesa gali akinti, kai kada - būti atmesta. Bet „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožia” (Jn 1, 1–5). Įkvėptasis Simeonas įžvelgia ateitį, matydamas, kad šis kūdikis taps atmetimo ir prieštaravimo ženklu. Žvakė dega ir galiausiai sudega. Žvelgdami į gęstančias žvakes mąstome apie žmones, sudeginusius savo gyvenimą kaip meilės Dievui ir žmonėms auką. Paaukojimo šventė praturtina žvakės simboliką kančios aspektu. Marija išgirdo ne tik glostančius jos motinišką širdį žodžius apie jos Sūnaus šlovę, bet taip pat nepamirštamą pranašystę: „Tavo pačios sielą pervers kalavijas”. Tuomet ji dar negalėjo pilnutinai suvokti pranašystės turinio, netrukus  pasirodė pirmieji prieštaravimo požymiai: nuo Erodo rūstybės teko bėgti į Egiptą. Kalvarijoje Marijos kaip ir jos Sūnaus širdį pervėrė kalavijas.

 

 



Popiežius Pranciškus paskelbė apaštališkąjį laišką „Aperuit illis“ ir nurodė, kad kasmet visoje Bažnyčioje trečiasis eilinis liturginių metų sekmadienis būtų švenčiamas kaip Dievo Žodžio sekmadienis.

Dievo Žodžio sekmadieniu norima sužadinti didesnį tikinčiųjų dėmesį Biblijai, kad ji būtų skaitoma, apmąstoma, kad ji būtų tikinčiųjų maldos ir švenčių šerdis, atsimenant šv. Jeronimo įspėjimą, kad „kas nėra susipažinęs su Biblija, tas nepažįsta Kristaus“.

Kiekvieną sekmadienį dalyvaudami Mišiose mes ypatingai išgyvename prisikėlusio ir su mumis pasilikusio Viešpaties artumą. Ir nors kiekvienas sekmadienis yra tarsi savaime suprantama Eucharistijos ir Dievo Žodžio diena, jau daug šimtmečių kasmet švenčiame Devintines – Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo šventę. Panašiai kaip Devintinės atkreipė didesnį tikinčiųjų dėmesį į Eucharistijos slėpinį, taip Dievo Žodžio sekmadienio įvedimu siekiama, kad Šventasis Raštas būtų iškilmingiau skelbiamas, giliau apmąstomas, kad tą sekmadienį taip pat išoriniais regimais ženklais tikintieji paliudytų, kaip jie brangina Bažnyčiai suteiktą Dievo Žodį.

Lietuvos vyskupų laiškas Dievo Žodžio sekmadienio proga

 

Prienų rajono ir Birštono krašto žmonių laikraštis „Gyvenimas“ baigiantis metams paprašė skaitytojų prisiminti tuos žmones, kurie savo darbais ir gyvenimo būdu daro pasaulį gražesnį.

Tarp gausybės nominacijų „Gyvenimo“ ir „Birštono versmių“ skaitytojai Metų projekto nominacijoje didžiausią palaikymo skyrė Birštono apžvalgos bokštui ir Švč. Mergelės Marijos Stebuklingosios statulos atnaujinimui Išlaužo kapinėse.

Dėkoju kiekvienam iš Jūsų, kuriems buvo svarbus šis parapijos įvykis, kiekvienam, kuris skyrė savo balsą ir džiaugiuosi, kad Švč. Mergelė Marija rado kelią į Jūsų širdis. Prašykime jos nuolatinio užtarimo savo gyvenimuose:

Atsimink, maloningoji Mergele Marija,
jog amžiais nėra girdėta,
kad apleistum bent vieną,
kas bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas.
Šitokio pasitikėjimo kupini, ir mes skubame prie Tavęs, Mergelių Mergele ir Motina!
Mes einame pas Tave ir, būdami nusidėjėliai, su gailesčiu puolame prie Tavo kojų.
Tu, įsikūnijusio Žodžio Motina, nepaniekink mūsų žodžių,
bet maloningai išgirsk ir išklausyk.
Amen.

kun. Vilius

Rekvizitai

Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija

Vytauto Gurevičiaus g. 8, LT-59304 Išlaužas, Prienų r.
Kodas: 191288481

A/s LT26 7044 0600 0793 4715

AB SEB bankas

Parapijos el. paštas: islauzob@gmail.com

Parapijos tel. 8 611 511 23


Copyright © 2020 Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija Rights Reserved.   

 

Išlaužo Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos parapija